Mieli bičiuliai, visi žinome, kad taksai – medžiokliniai šunys, universalūs miškų kariai, ištikimi medžiotojų palydovai. Kuo gi ypatingas medžioklėje šis mažas šuo, kodėl būtent šios veislės atstovą renkasi ne vienas medžiotojas? Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, mes rengiame ciklą interviu su žmonėmis, kurių partneriai miško platybėse – taksai.
Pristatome jums patį pirmąjį mūsų pašnekovą, standartinės šiurkščiaplaukės taksės Melania abu Daman, namuose šaukiamos Kola, šeimininką Viktorą Sondą, kuris maloniai sutiko atsakyti į kelis klausimus.

TAD: Trumpai apie save. Kada prasidėjo pažintis su taksais?

V. Sonda: Meluočiau jei sakyčiau, kad pirmasis mano medžioklinis šuo buvo taksas. Pirma buvo laika, bet medžioklėje trūko įvairovės, norėjosi ir urvuose pamedžioti, ir „smulkesnio“ draugo namuose. Pirma įsigijau trumpaplaukę taksiukę ir nors ją turėjau trumpai (pasiglemžė enteritas – tada skiepai dar buvo nemadingi), bet tie keli mėnesiai davė suprasti, kad tai mažas šunelis didele širdimi ir didele išmone išdaigoms – dar dabar atsimenu, kaip iš vištų gūžtos ji visus kiaušinius sunešė prie manęs… Jos netekus, įsigijau ilgaplaukį taksiuką. Tai buvo pats nedrąsiausias šuniukas iš vados ir nė vienas medžiotojas nenorėjo jo imti, bet vėliau jo parodyti gabumai medžioklėje privertė ne vieną jų gailėtis. Kai ruošdavausi į medžioklę, jis pamatydavo paimamą kuprinę ir kai ją numesdavau ant žemės, jis sugebėdavo įlįsti vidun ir iškišęs galvą laukdavo kol aš ją paimsiu…

TAD: Kokios taksų savybės išnaudojamos medžioklėje? Koks taksų populiarumas tarp medžiotojų?

V. Sonda: Taksas patogus tuo, kad neužima daug vietos, galima naudoti medžioklėje urvuose, sekti kraujo pėdsaku ir, kol nėra didelės sniego dangos, varyti žvėris kaip skalikas. Aš su savo dabartine kalyte sėdžiu bokštelyje – ji man atstoja ausines, kurios padeda išgirsti miške artėjančius žvėris, esant nelabai taikliam šūviui surasti žvėrį. Esant šaltam orui, užsikišu ją už striukės ir vienas kitą šildome…

TAD: Ar būtina saugoti ir ugdyti taksų medžioklinius instinktus? Kaip to turėtų būti siekiama?

V. Sonda: Taksas ne toks karštakošis kaip kai kurie terjerai (jokiu būdų jų nemenkinu), todėl nesant galimybės medžioti, jis nelabai pergyvens. Bet judėti taksas mėgsta, todėl retkarčiais turėtų gauti pasiausti. Kai kurie „foteliniai“ taksai atvežti prie urvų iškart atskleidžia savo medžiotojo prigimtį, o su kitais reikia padirbti. Štai kitas į urvus nelenda, bet puikiai seka kraujo pėdsaku. Kad medžioklinės savybės būtų išsaugotos, reikia organizuoti ir bandymus, ir treniruotes.

TAD: Ar įmanoma suderinti parodų lankymą, titulų siekimą ir medžioklinę veiklą?

V. Sonda: Medžioklė ir parodų lankymas, mano manymu, sunkokai suderinami. Iš savo patirties turiu štai tokį pavyzdį: per liesas šuo gavo „puikiai“, be titulo, ir teisėja patarė nevesti į medžioklę mėnesį prieš parodą, kad priaugtų svorio. Todėl daugelis medžiotojų stengiasi nuvesti tik į kelias parodas, kad gautų reikalingus veisimui įvertinimus ir daugiau į parodas šunų nebeveda.

TAD: Ar taksui būtina dresūra?

V. Sonda: Dresūra bet kokiam šuniui yra gerai, nes šuo, kurio medžioklėje ar kur kitur neįmanoma prisišaukti, kuris nesupranta komandos „negalima“, apsunkina šeimininką.

TAD: Ką, jūsų nuomone, būtina žinoti prieš įsigijant taksą?

V. Sonda: Prieš įsigyjant taksą (norėtųsi, kad taip būtų – iš tiesų taksas įsigyja jus), žinokite, kad visi būsite šeimoje suskirstyti pagal hierarchiją: pirmas šeimininkas, antras šeimininkas ir t.t. Jei pirmas šeimininkas leis kažką, tai antras kitaip tikrai neišauklės. Ir pirmą pusmetį reikėtų užsitarnauti takso pagarbą, nes vėliau autoritetą bus sunku atgauti.

TAD: Kodėl žmonės, auginantys taksus, sako, kad už taksą geriau tik du taksai? 😊

V. Sonda: Geriau visa vada☺. Neteko laikyti dviejų suaugusių taksų, bijau, kad jiems abiems gali neužtekti vienodai dėmesio, bet artėja laikas, kai ir į šį klausimą galėsiu atsakyti. Iš manęs viena šiauliečių šeima įsigijo du taksiukus, sakydami, kad už vieną taksą geriau yra tik du taksai ir liko tuo labai patenkinti.