Šeimininko veiksmų algoritmas, kai netikėtai pasireiškia arba greitai vystosi galinių galūnių parezė (dalinis paralyžius) chondrodistrofinių veislių šunims (taksams, prancūzų buldogams, spanieliams, bigliams, pudeliams, čihuahua, kinų kuoduotiesiems ir kt.)
Viena iš pagrindinių galinių galūnių parezės priežasčių yra nugaros smegenų laidumo funkcijos sutrikimas dėl jų užspaudimo išsiveržusiais tarpslankstelinio disko audiniais (išvarža) stuburo kanale.
Nuotrauka Nr. 1. Minkštųjų audinių kompiuterinės tomografijos vaizdas. Taksų veislės šuo, kalė, 6 metų amžiaus. Disko išvarža tarp 9 ir 10 krūtininės stuburo dalies slankstelių. Sagitalinės (vidurinės) projekcijos nuotraukoje matome baltos spalvos masės perteklių stuburo kanale. Tai ir yra disko išvarža. Ši išvarža yra sekvestracija, t.y. disko elementai, susimaišę su krauju, išsiveržė į stuburo kanalą ir juo judėjo link galvos. Ligos anamnezė: vakare šuniui pradėjo silpti galinės galūnės (parezė), atsirado vangumas, o ryte šuo jau negalėjo atsikelti (3 laipsnio neurologinis deficitas), šlapimo nelaikymas. Klinikinės apžiūros metu nustatytas 4 laipsnio neurologinis deficitas, t.y. jautrumo paviršiniam skausmui nebuvimas.
Nuotrauka Nr. 2. Minkštųjų audinių kompiuterinės tomografijos vaizdas. Tas pats šuo. Ašinė (skersinė) projekcija. Stuburo kanale matoma išvarža, kuri spaudžia nugaros smegenis ir sutrikdo jų funkcionavimą. Po apžiūros šis gyvūnas sėkmingai išoperuotas. Reabilitacija praėjo sklandžiai. Užpakalinių galūnių funkcijos pilnai atsistatė.
Klinikinis vaizdas
Pagal klinikinius simptomus skiriami 6 neurologiniai sindromai (stadijos), atitinkantys mielopatijos (nugaros smegenų pažeidimo) laipsnį:
- Skausmo sindromas: gyvūnas mažai juda, yra vangus, susikaustęs, negali užšokti ant aukščiau esančių objektų. Vienas iš pagrindinių krūtininės juosmeninės dalies išvaržos požymių yra hiperestezija (padidėjęs jautrumas dirgikliams), nugaros raumenų ir pilvo sienelės hipertonusas (įtempimas), kuprota nugara (kifozė). O kaklinėje srityje – priverstinė kaklo padėtis (galva pusiau nuleistoje padėtyje) ir stiprūs skausmai su inkštimu, galvos ir kaklo trūkčiojimas.
- Proprioceptinio jautrumo sumažėjimas, ataksija, dismetrija, parezės, tačiau gyvūnas geba pats atsistoti ir judėti. Gali pasireikšti su skausmingumu arba be.
- Išreikšta parezė, gyvūnas negali savarankiškai atsistoti ir judėti, tačiau jautrumas pilnai išlikęs.
- Paralyžius – nėra savarankiškų judesių, reakcija į paviršinį skausmą susilpnėjusi arba jos nėra, išlikusi sąmoninga reakcija į giluminį skausmą. Galima „ruonio“ kojų padėtis.
- Išreikštas paralyžius (plegija) – nėra reakcijos į paviršinį ir giluminį skausmą. „Ruonio“ kojų padėtis.
- Pasiekus 5 neurologinių sutrikimų laipsnį, pradeda progresuoti mielomaliacija.
Esant 4-5 laipsnio neurologiniam deficitui, būtina skubi apžiūra kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos pagalba ir operatyvi pagalba (pagal tyrimo rezultatus), kadangi brangi kiekviena minutė ir kuo greičiau sumažinsime nugaros smegenų užspaudimą (chirurginė dekompresija), tuo daugiau šansų atstatyti neurologinę būklę.
Gydymas
Tarkim, šuniui pastebimas 1-3 laipsnio neurologinis sindromas (žr. Klinikinis vaizdas). Po neurologinės apžiūros skiriami kortikosteroidiniai hormonai (deksametazonas, metilprednizolonas, gidrokortizonas ir kt.), B grupės vitaminai ir simptominis gydymas (H2 receptorių blokatoriai, vidurius laisvinantys ir kt.) gydomosiomis dozėmis. Tolesnė veiksmų eiga priklauso nuo neurologinio deficito laipsnio didėjimo arba mažėjimo dinamikos, taikant gydymą priešuždegiminiais preparatais.
1-2 laipsnio neurologinis deficitas. Gyvūnas geba savarankiškai judėti:
- Kai taikant terapiją neurologinis deficitas didėja iki 4-5 laipsnio per 12-24 valandas, rekomenduojama apžiūra kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija ir operatyvūs tolesni veiksmai.
- Kai taikant priešuždegiminę terapiją neurologinė būklė pagerėja per 12-24 valandas, gyvūno stebėjimas tęsiamas 3-5-7 paras. Po to priešuždegiminė terapija nutraukiama ir atliekama neurologinė apžiūra po 24-48 valandų. Jei vėl atsiranda skausmo sindromas ir neurologinis deficitas, atliekama apžiūra kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija.
3 laipsnio neurologinis deficitas. Gyvūnas negali savarankiškai judėti, tačiau išlikęs jautrumas paviršiniam ir giluminiam skausmui:
- Kai taikant terapiją neurologinis deficitas didėja iki 4-5 laipsnio per 12-24 valandas arba išlieka tokio pat laipsnio per 24-48 valandas, rekomenduojama skubi apžiūra kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija ir operatyvūs tolesni veiksmai (nugaros smegenų dekompresija).
- Kai taikant priešuždegiminę terapiją neurologinė būklė pagerėja per 12-24 valandas, gyvūno stebėjimas tęsiamas 3-5-7 paras (priklausomai nuo atsistatymo dinamikos). Po to priešuždegiminė terapija nutraukiama ir atliekama neurologinė apžiūra po 24-48 valandų. Jei vėl atsiranda skausmo sindromas ir neurologinis deficitas, atliekama apžiūra kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija ir operatyvūs tolesni veiksmai (pagal apžiūros rezultatus).
4-5 laipsnio neurologinis deficitas. Jautrumo paviršiniam ir giluminiam skausmui praradimas:
- Neatidėliotina (5 laipsnis) arba per 12-24 valandas atliekama gyvūno apžiūra kompiuterine tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija ir operatyvūs tolesni veiksmai.
Dažnai po tarpslankstelinių diskų išvaržos operacijos šunų šeimininkų užduodami klausimai:
Ar gali mano šuniui pasikartoti tarpslankstelinio disko išvarža? Taip, gali. Jūsų augintinis turi 26 tarpslankstelinius diskus, todėl yra tikimybė atsirasti išvaržai kitame diske.
Ar gali pasikartoti išvarža išoperuotame diske? Taip, tačiau retai, ne daugiau kaip pas 2% gyvūnų (1 šuniui iš 50).
Ar galima medikamentinė profilaktika nuo išvaržų atsiradimo? Nėra medikamentų, kurie galėtų padaryti įtaką tarpslankstelinių diskų išvaržos biochemijai, vadinasi ir degeneraciniams distrofiniams disko minkštiminio branduolio pakitimams.
Straipsnis parengtas pagal: http://borzenko-vet.ru/articles/dogs-ill
Vertė Jurgita Urbonavičienė
Pabaigai keletas patarimų iš asmeninės patirties. Taip, tai baisi liga ir šokas šeimininkui, ypač kai ji ištinka staiga ir progresuoja iki paralyžiaus vos per 1-2 dienas. Todėl būtina apie ją turėti kuo daugiau žinių, negaišti brangių minučių apsilankymams pas nekompetentingus veterinarus ir, vos pastebėjus pirmuosius požymius (vangumą, nenorėjimą lipti ant šaligatvio bordiūrų ar laiptų, sukaustytus judesius, išriestą nugarą), iki minimumo apriboti augintinio galimybę judėti (narvo režimas būtina gydymo dalis) ir skubiai ieškoti efektyvios pagalbos. Chirurginis gydymas efektyvus, tačiau tikrai nepigus. Deja, uždelsus ir iškart nesiėmus gydymo tinkamais vaistais arba itin ūmios ar medikamentiniam gydymui nepasiduodančios ligos formos atvejais, jis neretai tampa vienintele galimybe padėti augintiniui.
Stuburo išvaržų specialistų kontaktai:
Lietuvoje:
- E. Diržinausko klinika Liepų g. 4, Ringaudai, Kauno raj. klinikos telefonas +370 698 89896, e-mail: info@eveterinras.lt
V. Vaitkus mob. tel. +370 698 78 001
Latvijoje:
- Latvijos žemės ūkio universiteto veterinarijos klinika, Kristapa Helmaņa g., 8 Jelgava
Veterinaras Aleksandrs Ozol, mob. tel. +371 29334320, klinikos telefonas +371 63021918, +371 29484198
- Ģirts Drapče, Slokas g. 134а Ryga, mob. tel. +371 29277226, klinikos telefonas +371 67614568
